NAUJIENOS

Nustatytas rekordinis 700 kilometrų ilgio „megažaibas“

Kategorija:

Miestas:
Pasaulio meteorologijos organizacija (PMO) patvirtino, kad 2018 metais dangų virš Brazilijos skrodęs žaibas pasiekė naują pasaulio rekordą ir tapo ilgiausia žaibo iškrova.
PMO Orų ir klimato komitetas pranešė, kad nepertraukiamos žaibo iškrovos ilgis siekė 709 kilometrus, o šis reiškinys buvo fiksuotas 2018 metų spalio 31 d., virš pietinės Brazilijos.

Visgi, tai nebuvo vienintelis žaibas rekordininkas, apie kurį paskelbė Jungtinių Tautų meteorologijos agentūra.
Buvo pasiektas ir naujas ilgiausiai trukusio žaibo žybsnio rekordas, kuomet 2019 metų kovo 4 d. virš šiaurinės Argentinos blykstelėjo 16,7 sekundžių trukęs „megažaibas“.

Abu naujieji rekordai ankstesnius viršijo daugiau nei dvigubai. Ankstesnis nuotolio rekordas siekė 321 kilometrą ir buvo fiksuotas 2007 metais Oklahomoje, tuo tarpu trukmės rekordas tebuvo 7,74 sekundės, 2012 metų rugpjūtį fiksuotos virš Provence-Alpes-Côte d'Azur, Prancūzijoje.

„Tai išskirtiniai rekordai, fiksuoti vienos žaibo iškrovos metu,“ – sakė profesorius Randall Cerveny, vyriausiasis PMO Orų ir klimato komiteto pranešėjas ir tyrimo bendraautorius. 

R. Cerveny teigė, kad ekstremalūs aplinkos reiškiniai yra realūs matavimai, rodantys tikruosius gamtos gebėjimus, o taip pat ir mokslinį progresą gebant vykdyti tokius matavimus. Tikėtina, kad egzistuoja ir dar didesnio ekstremalumo atvejai ir kad juos galėsime stebėti toliau tobulėjant žaibų aptikimo technologijai.

Anksčiau žaibai buvo sekami naudojantis antžeminiais sensoriais, vadinamais „Lightning Mapping Array“ tinklais, kurie aptinka radijo bangas.

Vis dėlto, žaibus tiriantys mokslininkai pripažino, kad tuo metu egzistavo viršutinė riba, kokio masto žaibai galėjo būti aptinkami naudojantis šia technologija, dėl ko ekstremalesnių žaibų iškrovų sekimui buvo reikalingos modernesnės technologijos.

2016 metais JAV Nacionalinė vandenynų ir atmosferos administracija (NVAA) paleido pirmąjį pasaulyje žaibų išlydžių žemėlapį fiksuojantį palydovą, veikiantį geostacionarioje orbitoje, kur iš 36000 kilometrų aukščio jis seka Žemės orus.

Tai reiškia, kad tokiu būdu galima ne tik 24/7 stebėti Žemės orus, bet ir intensyvėjant žaibams, kas yra tropinio ciklono ar audros su perkūnija indikatorius, kur kas tiksliau numatyti kokie orai artėja.
Du naujuosius rekordus fiksavo žaibų žemėlapio kūrimo įrankis, veikiantis „Geostationary Operational Environmental Satellites (GOES)“ palydovuose.
Egzistuoja daugybė skirtingų žaibų tipų. Žaibai visuomet palaiko draugiją perkūnijai ir jie įvyksta tuo pat metu, tačiau kadangi šviesa juda greičiau, dėl to dažniausiai žaibo iškrovą išvystate anksčiau nei išgirstate perkūno griausmą.
Dauguma žaibų prasideda perkūnijos debesyje ir tuomet arba lieka debesyje, arba keliauja oru iki kito debesies ir galiausiai trenkia į žemę. Abu žaibai rekordininkai vyko iš vieno debesies į kitą, nepasiekiant žemės, tačiau kodėl jie buvo tokie galingi?

Šiaurės ir Pietų Amerikose yra du karštieji taškai, kur formuojasi mezoskalės konvektyviosios sistemos – audros, kurios susijungia į didelius klasterius arba „superaudras“, tai Didžiosios Lygumos Šiaurės Amerikoje ir La Plata baseinas Pietų Amerikoje.

Šios superaudros pasiekia įspūdingą mastą, kuris ir leidžia susiformuoti tokiems „megažaibams“, taigi mažai tikėtina, kad šie naujieji rezultatai išsilaikys ilgesnį laiką.
Tyrimo atradimai paviešinti „Geophysical Research Letters“

 Gismeteo.lt 

Vėtrungių kelias

Politikų žodis

Egidijus Vareikis

Egidijus Vareikis

Virginija Vingrienė

Virginija Vingrienė

Rimantė Šalaševičiūtė

Rimantė Šalaševičiūtė








Reklama